Projekts

JTP seminaras

Baltijos jūros regiono šalių ekspertų ir suinteresuotųjų šalių seminaras
dėl jūros teritorijų planavimo iššūkių Baltijos jūroje,
Vilnius, 2009 m. spalio 15 d.

Per amžius Baltijos jūra buvo tautų, gyvenančių jos pakrantėse, maitintoja ir patogus prekybos kelias. Baltijos jūra buvo ir bus pagrindinis veiksnys, formuojantis politinę, kultūrinę, ekonominę ir aplinkosauginę Baltijos jūros regiono tapatybę. Žymiausi regiono miestai iškilo kaip Baltijos jūros pakrantės uostai arba miestai, vandens keliais turintys priėjimą prie jūros. Daugelis šių miestų ir toliau gyvuoja kaip svarbūs jūrų uostai, aptarnaujantys vis daugiau prekių srautų, keliaujančių per Baltijos jūros regioną.

Augančios technologinės galimybės padidino žmonių veiklos jūroje įvairovę ir padarė ją ekonomiškai naudinga, nors vos prieš kelis dešimtmečius tai galėjo atrodyti neįmanoma. Jūros erdvės naudojimas pasauliniu mastu, ypač dėl kontinentinio rifo, suintensyvėjo ir tapo įvairesniu. Kai kuriose rifo vietose ekonominiai reikalavimai jūrų erdvei viršijo jų atitinkamą plotą kelis kartus. Pastaruosius dvidešimtojo amžiaus dešimtmečius ekspertai ir suinteresuotosios šalys reikalavo suderinti jūrų teritorijų planavimą (Marine Spatial Planning – ang.k.). Tai padėtų išvengti konfliktų, gerbti daugybę interesų, būtų politiškai teisinga, ekonomiškai protinga ir atsakinga aplinkos požiūriu.

Jūrų teritorijų planavimas kaip pagrindinė priemonė integruotai jūrų politikai Europos Sąjungoje buvo pabrėžtas Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato plane „Dėl jūrų teritorijų planavimo: Siekiant bendrųjų principų Europos Sąjungoje“ (EB, 2008 m. lapkritis).

Baltijos jūros erdvės planavimas šeštojoje Baltijos jūros regiono šalių ministrų konferencijoje (Gdanskas, Lenkija, 2005 m. rugsėjis) buvo laikomas vienu iš lemiamų veiksnių formuojant Baltijos jūros regiono erdvės plėtrą iki 2030 metų.

Jūros teritorijų planavimas yra erdvinės plėtros Baltijos jūros regione ilgalaikės perspektyvos, parengtos septintajai Baltijos jūros regiono šalių ministrų konferencijai, kuri vyks 2009 m. spalio 16 d. Vilniuje, dalis. Sujungiant jėgas su Helsinkio komisija (HELCOM) ir kitomis atitinkamomis suinteresuotomis šalimis Baltijos jūros regiono šalys yra pasirengusios plėtoti bendrą požiūrį į Baltijos jūros teritorijų planavimą, rengti ir įgyvendinti parodomuosius projektus kai kurioms Baltijos jūros sunkiai dėl konfliktų panaudojamoms sritims.

2007 m. HELCOM Baltijos jūros veiksmų plane (BJVP) jūros teritorijų planavimas pateikiamas kaip procesas siekiant nuoseklesnio žmonių įvairiapusės veiklos, vykstančios Baltijos jūroje, valdymo. BJVP paveda susitariančiosioms šalims bendradarbiaujant su kitomis atitinkamomis tarptautinėmis institucijomis ir kitais plataus masto ar tarpsektoriniais veikėjais iki 2010 m. parengti, taip pat iki 2012 m. išbandyti, pritaikyti ir įvertinti jūrų teritorijų planavimo principus, grindžiamus ekosistemos požiūriu.

Naujoji ES strategija Baltijos jūros regionui iškelia jūros teritorijų planavimą tarp horizontaliųjų veiksmų, kaip visos strategijos pagrindą, paverčiantį Baltijos jūros regioną aplinką tausojančiu, klestinčiu, prieinamu, patraukliu ir saugiu. Ne mažiau svarbu, kad jūros teritorijų planavimo plėtra Baltijos jūros regione aštuonioms ES valstybėms narėms ir Rusijos Federacijai suteikia bendrų veiksmų galimybę.

2009 m. spalio 15 d. Vilniuje vyksiančiame Baltijos jūros regiono šalių ekspertų ir suinteresuotųjų šalių seminare dėl jūros teritorijų planavimo iššūkių Baltijos jūroje ketinama siūlyti tolesnius veiksmus plėtojant jūros teritorijų planavimą Baltijos jūros regione kartu su ekspertais ir suinteresuotomis šalimis. Taip pat ketinama pabrėžti Baltijos jūros regiono šalių kaip jūrų teritorijų planavimo propaguotojų vaidmenį regione. Seminaro suvestinė bus pateikta septintajai Baltijos jūros regiono šalių ministrų konferencijai spalio 16 d.

Seminaro dalyviai be visų kitų aptars ir šiuos klausimus:

1. Kas yra jūrų teritorijų planavimas lyginant su sausumos teritorijų planavimu? Ar jie skiriasi taip, kaip paprastai manoma? Kokių metodų, sausumos planavimo būdų turi būti imtasi, į kokias patirtis turi būti atsižvelgta kartu plėtojant jūrų teritorijų planavimą?
2. Kiek esame pažengę plėtojant jūrų teritorijų planavimo įstatyminę bazę Baltijos jūros regione? Kokie būtų prioritetiniai uždaviniai ir optimalus laiko terminas tokiai bazei sukurti?
3. Kokių žinių labiausiai ir neatidėliotinai reikia kalbant apie jūrų teritorijų planavimą? Kokios priemonės būtų naudingiausios šioms spragoms užpildyti? Kaip pasiekti efektyviausią mokslo ir politikos ryšį jūrų teritorijų planavime?
4. Kaip Baltijos jūros teritorijų planavimo plėtra papildytų ir gautų naudos iš ES proceso? Kokia būtų šios plėtros pridėtinė vertė ES lygiu?
5. Kaip pasiekti geriausią sinergiją tarp Baltijos jūros teritorijų planavimo ir ekosisteminio požiūrio į su jūra susijusios žmonių veiklos valdymo?